• Projektų rengimas
• Lydintys dokumentai
• Atlikti darbai
• Tarptautiniai projektai

Tarptautiniai projektai

EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai 2014-2021 m.

Baltijos jūros regiono programa

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

Horizontas 2020

Eureka 

Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa

Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programa

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai 2014-2020 m.

Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.

Finansuojamos sritys:

1. Sveikatos apsauga

Prevencijos gerinimas ir sveikatos netolygumų mažinimas - parama psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijos priemonėms, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei.

Remiamos priemonės:

•        Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos
•        „Vienos stotelės“ paslaugų centrai vaikui ir šeimai
•        Gerovės konsultantų modelio sukūrimas ir įgyvendinimas
•        Ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigų sveikatos kabinetų aprūpinimas metodinėmis priemonėmis
•        Socialinės integracijos stiprinimo mechanizmai vaikams ir jaunuoliams su aukštos rizikos elgsena ir (ar) iš nepalankių aplinkų
•        Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio sukūrimas ir įdiegimas

Programos biudžetas: 15 000 000 EUR

2. Kultūra

Socialinės ir ekonominės plėtros stiprinamas per bendradarbiavimą kultūros srityje, kultūrinį verslumą ir kultūros paveldo valdymą.
Remiamos priemonės:

•        Kultūros prieinamumo plėtojimas ir kultūrinio švietimo stiprinimas;
•        Vietos kultūrinio verslumo skatinimas.

Programos biudžetas: 7 000 000 EUR

3. Aplinkosauga, energetika, klimato kaita

Geresnė ekosistemų aplinkosauginė būklė ir sumažintas neigiamas taršos ir kitos žmonių veiklos poveikis.

Remiamos priemonės:

•        Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir saugus atliekų tvarkymas (bendradarbiavimas su Norvegijos radiacinės saugos tarnyba);
•        Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos įrengimas, atsižvelgiant į kaimyninėse šalyse esančių atominių elektrinių keliamą pavojų;
•        kitų pavojingų atliekų ir (arba) jūrų valdymo gebėjimų stiprinimas.

Programos biudžetas: 12 000 000 EUR

4.   Teisingumas ir vidaus reikalai

Teisinės valstybės stiprinimas.

Programos biudžetas: 38 800 000 EUR

Atgal

Baltijos jūros regiono programa

Programos laikotarpis: 2014 - 2020 m.

Programos tikslas: remiant tarpvalstybinius bendradarbiavimo projektus, stiprinti Baltijos jūros, kaip subalansuoto, konkurencingo ir teritoriniu požiūriu integruoto regiono plėtrą.

Programos teritorija: Baltarusija , Danija, Estija , Suomija, Vokietija, Latvija , Lietuva, Norvegija , Lenkija, Rusija ir Švedija.
Per 2014-2020 m. laikotarpį, Baltijos jūros regiono programa siūlo finansavimą keturioms sritims:

1 prioritetas: „Inovacijų skatinimas“  - inovacijų diegimas, technologijų perdavimo ir žinių sklaidos regione palengvinimas, pažangių specializuotų strategijų įgyvendinimas.

2 prioritetas: „Efektyvus gamtos išteklių valdymas“ - efektyvesnis gamtos išteklių valdymas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtojimas.

3 prioritetas: „Tvarus transportas“  -  transporto ir ITT sprendimų diegimas, gerinant vietovių pasiekiamumą, ekologiškos ir saugios laivybos skatinimas.

4 prioritetas: parama suinteresuotoms šalims Baltijos jūros regione - prioritetinių sričių koordinatoriams ir horizontaliųjų veiksmų lyderiams, valdymo strategijoms ir užduotims įgyvendinti.

Galimi pareiškėjai: 

• Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;
• NVO sektoriaus įstaigos (tyrimų ir mokymo institucijos, verslo vystymo organizacijos ir kitos pelno nesiekiančios institucijos);
• Privačios organizacijos gali dalyvauti kaip papildomi (asocijuoti) partneriai.

Projektams skirta 236,8 mln. eurų iš ERPF (įskaitant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonėms skirtas lėšas bei Norvegijos nacionalines lėšas).

Atgal

Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa
 

Programos laikotarpis: 2014 - 2020 m.
Programos tikslas - yra prisidėti prie darnios socialinės ir ekonominės pasienio regionų plėtros ir taip didinti jo konkurencinį pranašumą, siekti, kad regionas taptų patrauklus gyventi ir lankytis.

Programos teritorija : Latvijoje projekte gali dalyvauti Kuržemės, Žiemgalos ir Latgalos regionai, o Lietuvoje - Klaipėdos , Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos,  Kauno apskritys. 

Programos prioritetai:

1.       Prioritetas. Užimtumas ir darbo jėgos judėjimas
1.1.       Užimtumas

• remti verslumą pasienyje, savisamdą bei teikti netiesioginę pagalbą įmonėms ekonominei veiklai didinti;
• skatinti naujų įgūdžių augimą, atitinkančius darbo poreikius rinkoje;
• skatinti užimtumą, informacijos apie darbo reikalavimus ir reikalingus įgūdžius mainus.

1.2.    Pasienio judėjimas

• gerinti tarpvalstybinius kelius, siekiant didinti gyventojų ir įmonių mobilumą bei paslaugų prieinamumą.

2.       Prioritetas. Kultūros ir gamtos paveldas

• skatinti kultūros ir gamtos paveldo objektų darnų vystymąsi. 

3.       Prioritetas. Gamtos išteklių naudojimas

• sukurti efektyvų gamtos išteklių ir su jais susijusių rizikų valdymą.

4.       Prioritetas. Miesto aplinkos gerinimas

• gerinti miestų aplinką, skiriant ypatingą dėmesį teritorijoms, kuriose aplinkos apsaugos problemos stabdo ekonominę plėtrą.

5.       Prioritetas. Socialinė įtrauktis ir kova su skurdu

• didinti paramą bei gerinti paslaugas, siekiant didinti socialiai remtinų grupių įtraukimą į socialinį gyvenimą, įskaitant infrastruktūros plėtrą bei modernizavimą.

6.       Prioritetas. Nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių atkūrimas

• sustiprinti programos teritorijoje esančias vietines teritorijas ir bendruomenes vykdant nedidelio masto socialinį bendradarbiavimą bei gerinant vietinę infrastruktūrą tam, kad būtų išvengta tolesnio jų nuskurdinimo, bei sumažinti socialinės atskirties rizikas.

7.       Prioritetas. Efektyvios viešosios paslaugos

• padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą. 

Galimi pareiškėjai:

• Vietos ir regioninės organizacijos;
• Nevyriausybinės organizacijos.

 Projektuose turi dalyvauti bent po vieną partnerį iš Lietuvos ir Latvijos.

 Programos biudžetas: apie 52 milijonai eurų (ERPF).

Atgal

Horizontas 2020

Horizontas 2020 yra strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, skirtos Europos pasauliniam konkurencingumui didinti, vienas iš pagrindinių ramsčių. Programoje HORIZONTAS 2020 bus finansuojamos visos inovacijų grandies dalys – nuo idėjos iki rinkos, vadovaujantis 3 pagrindiniais vertinimo kriterijais: aukštos kokybės moksliniais tyrimais, konkurencinga pramone ir nauda visuomenei.

Programa sudaryta pagal 3 prioritetus:

1.   24,6 mlrd. eurų  bus skiriama ES mokslo pozicijai stiprinti. Europos mokslinių tyrimų tarybos biudžetą planuojama padidinti iki 13,2 mlrd. eurų. Finansavimas bus skiriamas:

• Europos mokslinių tyrimų tarybai;
• Būsimoms ir atsirandančioms technologijoms;
• Marie Curie veikloms;
• Mokslinių tyrimų infrastruktūroms.

2.   17,9 mlrd. eurų pramonės lyderystei. Parama bus skiriama:

• Nanotechnologijos ir pažangi gamyba;
• Informacinės ir ryšių technologijos;
• Biotechnologija;
• Kosmosas;
• Inovacijos MVĮ;
• Privataus ir viešo sektorių bendradarbiavimas.

3.   31,7 mlrd. Eurų bus skiriama didžiausiems socialiniams iššūkiams spręsti:

• Sveikata, demografiniai pokyčiai bei gerovė;
• Maisto užtikrinimas, pažangus žemės ūkis, jūriniai tyrimai ir bioekonomoka;
• Saugi, švari ir efektyvi energetika;
• Išmanaus, švaraus ir integruoto transporto sistema;
• Klimato kaita, resursų bei žaliavų išnaudojimo efektyvumas;
• Saugios bendruomenės.

Programos biudžetas sieks virš 70 mlrd. eurų 2014–2020 m. periodui.

Eureka 

Europos valstybių tinklas, kurio tikslas remti orientuotą į rinką mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą visose šiuolaikinėse technologijų srityse, didinti Europos valstybių konkurencingumą, gerinti gaminių, procesų ir paslaugų kokybę ir stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, įtraukiant įmones ir mokslinių tyrimų institucijas. Mokslo ir studijų institucijos, verslo įmonės gali dalyvauti individualiuose, klasteriniuose (pramoninės iniciatyvos) ir skėtiniuose (teminiai tinklai) projektuose. Technologijų sritys, kuriose pirmiausia įgyvendinami Eureka projektai:

• Elektronika, IT ir telekomunikacijų technologijos;
• Pramoninė gamyba, medžiagos ir transportas;
• Kitos pramonės technologijos;
• Energijos technologijos;
• Chemija, fiziniai ir tikslieji mokslai;
• Biologiniai mokslai;
• Žemės ūkis ir jūros ištekliai;
• Maisto technologijos;
• Matai ir standartai;
• Technologijos, saugančios žmogų ir aplinką.

Programos Eureka projektus gali rengti šie juridiniai asmenys:

• mažos ir vidutinės įmonės;
• individualios įmonės;
• didelės įmonės;
• valstybės įmonės;
• valstybinės mokslo ir studijų institucijos;
• privačios mokslo ir studijų institucijos;
• viešosios įstaigos;
• biudžetinės įstaigos;
• kitos valstybinės ir privačios institucijos.

Programos Eureka projektai yra skirstomi į individualius projektus ir strategines iniciatyvas:

Individualūs projektai – tai projektai, kurie yra inicijuojami mokslo ir studijų institucijų ar įmonių, juos vykdo ne mažiau negu dvi valstybės narės, projekto eigoje yra sukuriamas konkurencingas pasaulinėje rinkoje produktas, procesas, paslauga.

Strateginės iniciatyvos yra skirstomos į skėčius ir klasterius.

Eureka programos skėtis – tai teminė strateginė iniciatyva, kurios tikslas yra padėti inicijuoti naujus Eureka programos projektus skėčio apibrėžtoje tematikoje, atlikti šios srities analizę, nustatyti pagrindines vystymo kryptis, burti mokslininkus ir pramonininkus naujų inovacinių projektų inicijavimui ir įgyvendinimui. Skėtį inicijuoja Eureka valstybė narė. Skėtis yra koordinuojamas ir įgyvendinamas darbo grupės, susidedančios iš Eureka valstybių narių, prisijungusių prie šios iniciatyvos atstovų bei pramonės ekspertų. Darbo grupės susitikimai vyksta reguliariai, paprastai du kartus per metus.

Eureka programos klasteriai – tai ilgalaikės strateginės reikšmės pramoninės iniciatyvos. Paprastai jos jungia didelį skaičių dalyvių ir jų tikslas yra bendros technologijos, kurios yra labai svarbios Europos konkurencingumui. Pirmiausia tai pasakytina apie informacines ir ryšių technologijas. Šiuo metu kreipiamas dėmesys ir į energijos technologijas bei biotechnologijas.

Atgal

Latvijos – Lietuvos – Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa

Programos laikotarpis: 2014 - 2020 m.

Programos tikslas: stiprinti santykius, ugdyti gebėjimus ir dalytis patirtimi tarp Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos žmonių bei organizacijų per kartu įgyvendinamus ES projektus ( socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, aplinkos, turizmo, saugumo srityse), kuriais siekiama iš esmės gerinti gyvenimo kokybę pasienio regionuose.

Programos teritorija: Baltarusija (Vitebsko, Gardino, Minsko, Mogiliovo regionai), Latvija (Latgalės, Zemgalės regionai), Lietuva (Alytaus, Vilniaus, Utenos, Kauno, Panevėžio apskritys).

Per 2014-2020 m. laikotarpį, bendradarbiavimo programa siūlo finansavimą keturioms sritims:

1. Socialinės įtraukties ir kovos su skurdu skatinimas:

• Gerinti socialinių ir kitų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms;
• Didinti užimtumą per verslumą ir inovacijas.

2. Parama geram vietos ir regionų valdymui:

• Ugdyti vietos ir regionų valdžios įstaigų gebėjimus spręsti bendrus iššūkius;
• Stiprinti visuomenę.

3. Vietos kultūros palaikymas ir istorinio paveldo išsaugojimas:

• Skatinti ir saugoti kultūrinį ir istorinį paveldą bei tradicinius įgūdžius.

4. Sienos valdymo ir pasienio saugumo skatinimas:

• Didinti sienos kirtimo veiksmingumą.

Galimi pareiškėjai: 

• nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios organizacijos (asociacijos, bendruomenės, ir pan.);
• nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;
• švietimo, mokymo institucijos (universitetai ir pan.) bei kitos viešosios organizacijos, kurių vykdoma veikla atitinka programos prioritetus ir tikslus.

Programos įgyvendinimui numatyta skirti 74 mln. eurų ES paramos lėšų, finansuojant iki 90 proc. tinkamų projektų išlaidų.

 Atgal

Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programa

Programos laikotarpis: 2014 - 2020 m.

Programos tikslas: skatinti ir plėsti bendradarbiavimą per sieną tarp Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų tęsiant anksčiau pradėtą bendradarbiavimą pagal 2004–2006 m. TACIS Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programą ir 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. 

Programos teritorija: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritis bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

Programoje numatyta įgyvendinti keturis prioritetus ir pasirinktus teminius tikslus (toliau – TT):

1. Prioritetas: istorijos ir gamtos paveldo atkūrimas ir pritaikymas, kultūros propagavimas, kultūrinių tinklų kūrimo ir turizmo plėtros skatinimas (3-asis TT: vietos kultūros propagavimas ir istorinio paveldo išsaugojimas).

2. Prioritetas: socialinės įtraukties skatinimas ir bendradarbiavimas BPS regione gerinat sveikatos priežiūros, socialines ir švietimo paslaugas bei bendruomenės iniciatyvų rėmimas (4-asis TT: socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu).

3. Prioritetas: valstybinių institucijų bendradarbiavimo skatinimas ir vietos bendruomenių stiprinimas (5-asis TT: vietinės ir regioninės gerosios valdymo praktikos rėmimas).

4. Prioritetas: efektyvaus sienos kirtimo proceso užtikrinimas (10-asis TT: sienų valdymo ir apsaugos, mobilumo ir migracijos valdymo gerinimas).

Galimi pareiškėjai: 

• nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios organizacijos (asociacijos, bendruomenės, ir pan.);
• nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos;
• švietimo, mokymo institucijos (universitetai ir pan.) bei kitos viešosios organizacijos, kurių vykdoma veikla atitinka programos prioritetus ir tikslus.

Programos įgyvendinimui numatyta skirti daugiau kaip 17 mln. eurų ES paramos lėšų. Taip pat papildomai programos biudžete numatyta 8,5 mln. eurų Rusijos Federacijos lėšų, skirtų projektų įgyvendinimui Rusijos Federacijos teritorijoje. Programa numato finansuoti iki 90 proc. tinkamų projektų išlaidų.

 Atgal